Okinawa / Vienuoliktoji ir dvyliktoji dienos / Šiaurinė salos dalis , pilis visai šalia ir Džiugo da

Jul 26, 2017

3 min read

Per šias dvi dienas daug važinėjome po salą. Kadangi atvažiavome iš salos pietų, nutarėme pavažiuoti ir į šiaurę pasižvalgyti kas gero ten. Hiji krioklys buvo pirmasis lankytinas objektas, kuris buvo dar ir mokamas, bet takas iki krioklio gražiai sutvarkytas, tad suprantam, kad tam išlaikyti tikrai reikia nemažai pastangų, nes takas veda į kalnus, lipdami sutikome darbininkus nešančius po lentą aukštyn per džiungles, kad atnaujinti tiltuką. Takas driekiasi apie pusantro kilometro per džiungles, tad vaikams buvo rojus rasti visokių vabalų ir smulkių gyvūnų (aš, jei nuoširdžiai, labiau mėgstu žmones).

IMG_8924
IMG_8929
IMG_8959
IMG_8973
IMG_8960
IMG_8958
IMG_8956
IMG_8957
IMG_8952
IMG_8950
IMG_8947
IMG_8946
IMG_8942
IMG_8939
IMG_8937
IMG_8935
IMG_8932
IMG_8926

Krioklys gražus, 23 metrų aukščio ir atrodo gaivus, BEEEET jame nebuvo galima maudytis. Kartais atrodo, kad japonai nepasitiki turistais ir visada turi labai daug draudžiančiųjų ženklų ir taisyklių. Sukaitus po ilgo kelio tai buvo gana nemažas nusivylimas.

IMG_8976
IMG_8990
IMG_8985
IMG_8981

Bet eidami atgal radome porą neblogų vietų atsigaivinimui! To tikrai labai reikėjo - kai kuriomis dienomis tas karštis dar gana tveriamas, kai kuriomis - ne. Kartais vaikams būna taip karšta, kad jie nepaiso kuklumo ir varo į vandenį nuogi arba tik su apatiniais.

IMG_9026
IMG_9011
IMG_9016
IMG_9023
IMG_9004
IMG_9001
IMG_9003
IMG_8999
IMG_8990
IMG_8991
IMG_8993
IMG_8996

Paskui keliavome dar toliau į salos viršų. Capo Hedo yra vieta pačioje pačioje salos šiaurėje, kur Rytų Kinijos jūra jungiasi su Ramiuoju vandenynu. Tikrai gražu.

IMG_9080
IMG_9083
IMG_9078
IMG_9071
IMG_9075
IMG_9070
IMG_9068
IMG_9042
IMG_9036
IMG_9043
IMG_9050
IMG_9067
IMG_9058
IMG_9061
IMG_9033

O vat paskui mes tikėjomės dar kažką toje salos dalyje pamatyti ir nusimaudyti nuostabiajame Ramiajame vandenyne, bet ta salos dalis tikrai kažkokia apleista - daug kur yra saugoma JAV kariuomenės teritorija, prie pakrantės taip arti neprivažiuosi, o ką jau kalbėti apie normalias kavines pavalgymui, viskas tikrai kaip išmirę ten.. Atrodo yra namų ir nemažų, bet aplinkė nė gyvos dvasios..

Sustojom prie vienos iš užtvankų ir jau prieš pat pat leidžiantis saulei kažkur pavyko murktelėti, bet man mūsų jūra prie namelio patinka labiau! Bet tas laikas, prieš pat saulei leidžiantis, yra pats geriausias maudynėms, nes didžiąją dienos dalį jūra ir vandenynas būna nusekę. Bet ir nusekus galima ten leisti laiką, ieškoti krabų, ne taip kaip Malaizijoj, kur nusekus jūrai pasimato į ją sumestos šiukšlės, nuo batų iki skalbimo mašinų..

IMG_9096
IMG_9087
IMG_9109
IMG_9106
IMG_9108
IMG_9123
IMG_9120
IMG_9126
IMG_9116

Naktis buvo nevisai rami, nes kur buvus kur nebuvus, Džiugui iškrito plomba iš dantuko ir buvo daug ašarų dėl skylėn prilindusio maisto. Tai pakoregavo mūsų kitos dienos planus, gerai, kad jų griežtų labai ir neturėjom. Praktiškai visą dieną praleidom ieškodami kur jam jį sutvarkyti, nes dantų klinika neatrodė problema, problema buvo anglų kalba.

Pirmiausia užsukom į ligoninę visai šalia namelio, kur visas registratūros personalas atrado vieną žmogų šiek tiek šnekantį angliškai. Jis pasakė, kad jų dantistas šiandien nedirba ir nusiuntė į kitą ligoninę, kitame mieste. Džiugui kažkaip tą skylę mes sugebėjom išvalyti ir jam neskaudėjo, kol nevalgė, tai tas važinėjimas iš vienos vietos į kitą nebuvo varginantis, bet norėjosi tai sutvarkyti, nes su jo dantimis geriau nejuokauti..

Antroji ligoninė buvo kiek pilnesnė, didesniame mieste, ten registratūroje gavome angliškos pagalbos gana nesunkiai, bet kalbėjo labai minimaliai. Bet ji padėjo skambindama į kelias dantų klinikas (nes pačioj ligoninėj padėti kažkodėl irgi negalėjo), kol pagaliau rado mus priimsiančią kliniką, kur "english is ok" dar tolimesniame į pietus miestelyje. Iki priėmimo mes dar pakeliui į vandenyną vėl pūkštelėjom.

Na o jau trečiojoj vietoj viskas pavyko greitai, sklandžiai ir netgi nebrangiai. Daktaras angliškai kalbėjo minimaliai, bet tiesiog pasitelkė vieną iš klienčių į pagalbą. Tad Džiugo skylė VAKAROP buvo sulopyta.

IMG_9130
IMG_0353

Pamatę, kad dar šiandine turime laiko ir gal dar spėtume kažkaip pasikultūrinti, užsukome į Nakijin pilies griuvėsius, prie pat mūsų gyvenamosios vietos. Užkandome ledų - susiradome mėgstamus: